apysiauta

apýsiauta (neol.) sf. (1) BŽ317, apìsiauta (1) 1. apsiaustas: Ištiesk, sako, apisiautą tavo, kurią apsidengi, ir laikyk abiem rankom BaRut3,15. 2. BŽ317 apskritimas. 3. apimtis: Ūgio aukštumą ir krūtinės apýsiautą paėmiau iš naujokų ... knygų LTI453.